„Minsk CUP“. Rezultatas – neigiamas, patirtis – milžiniška

Du savaitgalius iš eilės „Ateities“ komandos vyko į Baltarusijos sostinę, kur dalyvavo „Minsk CUP“ turnyre bei sėmėsi patirties būsimoms kovoms. Treneris Šarūnas Beivydas dalinasi įspūdžiais iš Baltarusijos.

„U-9 komanda, kuriai astovavo 2008 ir dauguma 2009 metų gimimo futbolininkai sužaidė penkerias rungtynes, iš kurių net ketverios vyko vieną dieną. Dėl autubuso gedimo į turnyrą pavėlavę vilniečiai praleistas rungtynes sužaidė šeštadienį.

Dėl ligų vietoj dvylikos vaikų į turnyrą išvyko tik aštuoni. Tai reiškia, kad per visą turnyrą turėjome tik vieną keitimą. Natūralu, kad nuovargis darė savo. Be to, jau minėjau, jog didžioji dalis – penki vaikai buvo jaunesni nei varžovai.

Šios priežastys padarė didžiausią įtaką tam, kad rezultatai buvo nekokie. Tačiau pesimizmo nėra. Patirties jaunimas įgijo tiek daug, kiek sunku net įsivaizduoti, o jaunimas sužaidė aukščiau savo galimybių.

Pirmąsias rungtynes „Ateitis“ žaidė su latvių „Supernova“. Žaidėme garbingai. Ypač gerai tvarkėmės gynyboje, gaila, kad porą kartų varžovams suteikėme sukurti progas ir jie už tai mus nubaudė. Antrose rungtynėse prieš „Minsk-2“ komandą neturėjome jokių galimybių, pralaimėjome 0:5 ir pripažįstame, kad varžovai buvo stipresni.

Trečiose rungtynėse tik dėl teisėjų kontraversiškų sprendimų 1:2 nusileidome „Minsk Junior“ ekipai, nors tiek žaidimu, tiek pastangomis varžovams nei kiek nenusileidome. Įvartį įmušė Normantas Kuliešius. Jei būtų daugiau laiko, tikiu, kad rezultatą būtumėm išlyginę.

Likusiose dvejose rungtynėse varžovai nebuvo stipresni, tačiau pritrūkome jėgų. Dar kartą kartoju – žaisti praktiškai be keitimų tokiame maratone sudėtinga būtų net ir vyresniems futbolininkams, ką jau kalbėti apie mažiukus.

Nors turnyre likome paskutiniai, tačiau galiu pasidžiaugti mūsų komandos pelnytu įvarčiu ir parodyta didžiule valia bei kovingumu žaidžiant prieš metais vyresnius varžovus. Šis turnyras visai komandai (tėvams, vaikams ir treneriui) davė neįkainojamos patirties, kurios galbūt nesinorėjo, bet reikia tikėtis, kad tokia patirtis tik užgrūdins jaunuosius futbolininkus.

Visos kelionės ir turnyro metu mus lydėjo daug nemalonių netikėtumų: sugedo autobusas, pavėlavome į abejas rungtynes pirmąją turnyro dieną, ir tik dėka sėkmės ir dėl pačių tėvelių, važiavusių kartu pagalbos, mes apskritai pasiekėme turnyro vietą.

Nėra normalu tokio amžiaus vaikams žaisti 4 rungtynes iš eilės per vieną dieną, žinant kad žaidė praktiškai be keitimų, bet dėkojame turnyro organizatoriams už jų supratingumą ir suteiktą galimybę apskritai sužaisti visas numatytas rungtynes. Tokio amžiaus vaikams ne pergalės yra svarbiausia, o pats futbolo žaidimas ir geros emocijos, kurių, deja šiame turnyre turėjome per mažai.

Apskritai galiu tik padėkoti vaikams ir jų tėvams už įdėtas didžiules pastangas šio turnyro metu. Dėkoju už puikų mūsų sutikimą „Minsk Cup-2017“ turnyro organizatoriams.