Treneris T.Staniūnas apie naują sezoną: „Jei vaikų akyse matysiu meilę futbolui – metai bus labai sėkmingi“

„Ateities“ futbolo mokyklos treneris Tomas Staniūnas praėjusią savaitę pasiekė šio sezono rekordą – antroje šalies lygoje jis sužaidė 81 minutę ir padėjo „Ateities“ komandai 5:1 nugalėti Marijampolės „Sūduvos B“ ekipą. Kaip ir kitais atvejais, aikštę jis paliko pademonstruodamas savo žavingą šypseną.

Tačiau tai tik viena 2007 ir 2010 metų gimimo treniruojamų komandų trenerio pusė. Žaidimas liko tik laisvalaikiu, savo ruožtu, treniravimas – pagrindinis gyvenimo moto.

T.Staniūnas su savo komandomis pradėjo dar vieną „Ateities“ sezoną. Koks jis bus, nežino niekas. Tačiau pats treneris sako, kad svarbiausia per metus žengti didelį žingsnį į priekį.

„Naujojo sezono pagrindinis tikslas – taisyti esamas spragas ir toliau gerinti žaidimą. Dar vienas tikslas – sudalyvauti kuo daugiau stiprių turnyrų užsienyje“, – sakė T.Staniūnas.

Treneri, ar pavyksta nuosekliai kelti abiejų komandų žaidimo lygį, ar vis tik kažkur yra strigimų?

Abiejų komandų žaidimo lygis gerėja. Natūralu, kad visada norisi geriau, bet tai ir yra motyvacija, kuri mus veda į priekį. Žinoma, 2007 metų komandoje didžiausia problema yra lankomumas ir skirtumas tarp vaikų meistriškumo. Vėlgi tai yra natūralu, nes vieni treniruotes lanko ilgiau, kiti – trumpiau. Dėl to norėtųsi, kad tie vaikai, kuriems šiai dienai sekasi sunkiau, įdėtų daugiau asmeninių pastangų.

Dažnai mūsų šalyje pastebima, kad į rezultatus nereikia kreipti dėmesio. O kada į juos reikia pradėti kreipti dėmesį?

Mano nuomone, į rezultatus dėmesį reikia žiūrėti nuo 16 – 17 metų. Tuomet jau būna aišku, ar vaikai siekia futbolininko karjeros, ar ne. Dažnai treneriai, vardan vienadienio rezultato, pigiais triukais aukoja mokymo procesą. Pavyzdžiui, teigiamo rezultato siekia kamuolio išmušimais į priekį. Galbūt tądien jiems pasiseka, bet galutinis rezultatas – futbolininko mes neužauginame.

Įsivaizduokite, ko mokosi gynėjai, kai jų vienintelė užduotis – išspirti kamuolį į priekį. Jie žaisti nesimoko, jie reikalingi tik atsimušinėjimui. Ko mokosi centro ir krašto saugai? Jie praktiškai nereikalingi, nes gynėjo tikslas perduoti kamuolį ne saugams, o puolėjui. Ar tas puolėjas mokinasi žaisti? Ne, nes jam komandos nereikia – jis viską bando padaryti vienas. Komandinio žaidimo visos grandys nesimokina, todėl žaidėjui patekus į aukštesnį lygį, kur reikia įvairiapusiškumo, jis paprasčiausiai prapuola.

Mano nuomone, vykdant teisingą treniruočių procesą, rezultatai ateina natūraliai. Vaikai klysta ir iš savo klaidų mokosi. Jie moksi priimti teisingus sprendimus, prisiimti atsakomybę, pasitikėti savimi stresinėse situacijose. Taip žaidžia visos futbolo šalys. Kito kelio aš nematau.

Artėja „Ateitis CUP“ turnyras. Kokie tikslai bus keliami jame?

„Ateitis CUP“ mums yra tikras iššūkis. Dažniausiai rungtyniaujame Lietuvoje, kur tarp savo bendraamžių (2010 metų) pasipriešinimo daug nesutinkame. Todėl per tokio aukšto lygio turnyrus labai jaučiame tokių rungtynių trūkumą. Vaikams prireikia laiko prisitaikyti prie rungtynių tempo, prie pasipriešinimo. Tokių rungtynių norėtųsi kuo daugiau, tada rungtyniauti būtų žymiai lengviau.

Turnyrui kažkokių konkrečių tikslų nekeliu, tačiau nori žaisti kuo kokybiškesnį futbolą, daryti tai, ką mokomės per treniruotės, norėčiau matyti, kad galime žaisti su pajėgiomis bendraamžių komandomis kaip lygūs su lygiais ir įveikti juos žaisdami akiai patrauklų futbolą.

Kas turėtų per šį sezoną nutikti, kad po jo galėtumėt teigti, jog metai buvo tikrai labai labai geri?

Sėkmingi metai priklauso nuo to, kiek per juos patobulėjome. Jei matysiu ženklų žingsnį į priekį, sakysiu, kad metai buvo sėkmingi. Jei vaikų akyse matysiu meilę futbolui, sakysiu, kad metai buvo labai sėkmingi.