J.Marazas – nuo Vievio iki geriausio jaunojo futbolininko titulo

Savaitgalį devynioliktojo gimtadienio sulaukusio Justino Marazo karjera kyla kaip ant mielių. Apskritai, paskutinė savaitė jam buvo kupina įspūdžių – iš pradžių debiutas „Ekstraklasoje“, vėliau geriausiojo jaunojo žaidėjo titulas, dar vėliau gimtadienis, o sekmadienį – pirmas patekimas į starto sudėtį Plocko „Wisla“ ekipoje.

„Mano tikslas yra žaisti, gerinti asmeninius rezultatus, daryti viską dėl komandos. Jei seksis, tų prizų bus ir daugiau. Jei atvirai, kol kas apie tai mažai galvoju, nes, visų pirma, reikia sunkiai dirbti“, – paklaustas, ko reikia, kad geriausiojo jaunojo futbolininko statulėlę devyniolikmetis iškeistų į tą, kurią praėjusią savaitę gavo Arvydas Novikovas, sakė J.Marazas.

A.Novikovas šiame tekste paminėtas neatsitiktinai. Atsiėmęs apdovanojimą, jis pirmiausia padėkojo į futbolą jį atvedusiai močiutei. Jei kažkada tokį prizą laimės J.Marazas, galime neabejoti, kad pirmiausia jis padėkos visur jį lydinčiam ir palaikančiam seneliui.

Dar nepilnamečio Justino gyvenimas nelepino. Prieš keletą metų tragiškai žuvo jo tėtis ir nuo tada senelio vaidmuo anūko gyvenime tapo dar ryškesnis. Jis niekada nepraleisdavo Justino rungtynių, nepriklausomai nuo to, ar jis žaidė „Ateities“, ar „Trakų B“, ar „Trakų“ komandose.

O visa karjera prasidėjo Vievyje, iš kur ir kilęs dabartinis Plocko „Wisla“ komandos saugas.

„Savo karjerą pradėjau „Legiono“ komandoje. Kartą žaidėme su „Ateitimi“ ir po rungtynių priėjęs treneris Dainius Gudaitis pasakė, kad mane norėtų matyti savo komandoje. Pasiūlymo neatsisakiau ir iki „Trakų“ etapo buvau „Ateities“ narys.

Komandoje ryškiais lyderiais buvo du Matai (Gudaitis ir Radžiukynas). Visada dėjau pastangas, kad juos pavyčiau, bandžiau įrodyti, kad galiu būti neprastesnis. Visą laiką tuo tikėjau. Manau, kad tai prisidėjo prie to, kur esu dabar“, – sakė J.Marazas.

Dar trumpai grįžkime į tavo neprofesionalią karjerą. Pirmoji ryškesnė pergalė buvo čempiono titulas Elitinėje lygoje. Kas labiausiai įsiminė iš tų metų?

Tuomet septyni mūsų „Ateities“ komandos žaidėjai persikėlė į „Trakus“ ir taip gavosi, kad tie kiti kurį laiką buvo išvis be treniruočių. Šiaip, buvome labai gera komanda, žinojome, ką turime daryti aikštėje, buvome užsispyrę ir, manau, tai padėjo laimėti. Viskas prasideda nuo trenerio pastangų (šypsosi).

Po šios pergalės laukė daugeliui sudėtingas periodas – iš vaikų futbolo pereiti į suaugusiųjų. Kaip manai, kodėl tau šis procesas buvo toks trumpas?

Negaliu teigti, kad labai trumpas (šypsosi). Visada turėjau motyvaciją, kuri padėjo nepasimesti. Kai žaidžiau „Trakų B“ komandoje, labai norėjau patekti į A komandą. Patekęs į A komandą, nenorėjau ten būti tik statistas, todėl treniruotėse neleidau sau tinginiauti. Nebuvo lengva, tačiau įsivažiavau. Manau, kad tai stipriai prisidėjo prie to, kad dabar esu Lenkijoje.

Lietuvoje jaunais futbolininkais dažniausiai nepasitikima. Tavo nuomone, dėl kokių savybių tu sulaukei savojo šanso?

Galiu tik spėlioti. Manau, kad treneriai matė mano užsispyrimą, todėl ir suteikė šansą. Tai yra labai svarbu. Jei užsikabini – vėliau lengviau. Po kiekvienų rungtynių iš trenerių jaučiau didesnį pasitikėjimą, o tai garantavo daugiau minučių aikštėje.

Kai dabar išvykai į Lenkiją, nepagalvojai, kad viskas vyksta per greitai?

Iš pradžių galvojau, kad Lenkijos lygiui esu per jaunas, tačiau atvykęs įsitikinau, kad amžius nėra svarbu – svarbu yra, ar esi pasiruošęs žaisti, ar ne. Labai svarbus dalykas – valia ir didelis noras.

Tikėjaisi, kad geriausio jaunojo žaidėjo titulas atiteks tau?

Sakykime taip, kad tikėjausi, bet nebuvau tuo tikras. Kai paskelbė mano pavardę, tikrai labai apsidžiaugiau.

Kas iš komandos draugų labiausiai prisidėjo, kad turėtum tokią gerą statistiką ir užaugtum iki geriausio jaunojo žaidėjo?

Nenoriu kažko išskirti – reikia išskirti visą komandą. Be jos tikrai nebūčiau gavęs šio apdovanojimo. Treniruotės, rungtynės, palaikymas vienas kito, pasitikėjimas – visi šie komponentai prisidėjo prie mano tobulėjimo.

Lenkijos etapas. Ten jau jautiesi savas?

Faktas, kad dar labai mažai laiko esu ten, tačiau prie komandos naujųjų draugų priprasti jau spėjau. Situaciją lengvina tai, kad du treneriai man yra pažįstami. Be to, komandoje jaučiu didžiulį palaikymą, o tai padeda eiti pirmyn.

Bergamo “Atalanta”, Calcio Como akademija ir SSDARL Camisano keturiolikmečiai futbolininkai šį ketvirtadienį atvyksta į Lietuvą tam, kad sudalyvautų 24 komandų “Ateitis CUP 2019. Spring” turnyre. Toks aktyvumas iš italų pusės – pirmas turnyro istorijoje.

“Prieš kokius penkerius metus mes rudeniniuose turnyruose žengėme didžiulį kokybinį žingsnį. Akivaizdu, kad šie metai yra tie, kai kokybinį žingsnį žengiame ir žiemos – pavasario turnyruose. Neslėpsiu, esame labai laimingi pasiektu rezultatu”, – sakė pagrindinis turnyro organizatorius Dainius Gudaitis.

Penktadienį prasidėsiantis turnyras didžiąja dalimi vyks Vilniaus “Sportimos” ir Marijampolės ARVI maniežuose. Tiesa, kelios rungtynės bus iškeltos į LFF stadioną, dar kelios – į “Fanų” stadioną.

“Pasakysiu atvirai, jei ne infrastruktūros trūkumas, mes šiame turnyre turėtumėm daugiau nei 24 komandas. Dabartinėje situacijoje – tai yra maksimumas. Bijojome, kad orai neprikrėstų šunybių, todėl kasdien stebėjome orų prognozes. Panašu, kad saulutė pasigailės mūsų”, – dėstė D.Gudaitis.

Be Italijos komandų, į turnyrą atvyks trys ekipos iš Suomijos, būrys artimojo užsienio (Rusija, Baltarusija, Latvija, Estija) komandų bei lietuviškosios: NFA, TFA ir Vilniaus FM.

Turnyras startuos ankstų penktadienio rytą, o finalas “Sportimoje” įvyks sekmadienį 11.00 valandą.

Šiandien startavusi kasmetinė „Ateities“ futbolo mokyklos „Dienos stovykla“ pakeitė treniruočių tvarkaraštį. Daugiau informacijos telefonu 868674763.

Iš A lygos ir „Trakų“ tiesiai į Lenkijos „Ekstraklasa“ lygą ir Plocko „Wisla“ klubą persikėlęs Justinas Marazas jau antrosiose oficialiose rungtynėse sulaukė trenerio Kibu Vicuna pasitikėjimo ir debiutavo stipriausioje Lenkijos lygoje. Tiesa, „Wisla“ išvykoje paskutinėmis rungtynių akimirkomis rezultatu 0:1 pralaimėjo Arvydo Novikovo ir Justo Lasicko Balstogės „Jagiellonia“ komandai.

„Jagiellonia“ gretose visas 90 minučių žaidė Arvydas Novikovas, o kitas „Jagos“ lietuvis J. Lasickas mačui ir vėl nebuvo registruotas.

„Wisla“ komandoje rungtynes J. Marazas pradėjo ant atsarginių žaidėjų suolo ir aikštėje pasirodė 62-ąją mačo minutę. „Jagiellonia“ su 39 taškais žengia trečioje „Ekstraklasa“ čempionato vietoje, o „Wisla“ su 20 taškų užima priešpaskutinę penkioliktą vietą.

„Debiutas asmeniškai buvo neblogas, deja, bet pralaimėjome. Labai geras jausmas išeiti į aikštelę tokio lygio rungtynėse, prie didelio kiekio sirgalių ir tikrai karštos atmosferos. Tiesą sakant, tikėjau, kad išeisiu į aikštę, nes treneris vis tiek yra gerai pažįstamas, manimi pasitiki ir labai džiaugiuosi, kad to oficialaus debiuto ilgai laukti nereikėjo. Juk oficialios ir draugiškos rungtynės labai skiriasi“,- portalui futbolas.lt pasakojo bene rimčiausias pretendentas tapti geriausiu jaunuoju 2018-ųjų metų Lietuvos futbolininku.

„Futbolo ir žaidėjų lygis tikrai labai aukštas, o į futbolą čia žiūrima labai rimtai. Prieš debiutą tikėjausi, kad bus ne kažką, bet buvau labai susikaupęs ir susikoncentravęs į žaidimą. Pavyko uždirbti keletą varžovų pražangų ir manau, kad sekėsi gerai. Gaila, kad nepavyko įmušti“,- pripažino Lietuvos jaunimo rinktinių narys.

Futbolo mokyklos “Ateitis” bendruomenė visus Lietuvos žmones sveikina Lietuvos Nepriklausomybės proga ir linki didžiuotis savo šalimi, linkėti jai tik gero bei pasistengti duoti jai daugiau negu duoda ji.

Lietuva, su gimtadieniu!

Kitą savaitę (vasario 18 – ąją) startuoja tradicinė „Ateities“ futbolo mokyklos Dienos stovykla, kurioje jaunieji futbolininkai nuo pirmadienio iki ketvirtadienio gyvens futbolu.

PROGRAMA.

PIRMADIENIS

10.00 – 10.30 Atvykimas

10.45 – 12.30 Praktiniai užsiėmimai

13.00 – 13.45 Pietūs

14.00 – 15.00 Teoriniai užsiėmimai 

15.30 – 17.00 Treniruotė

17.00 – 17.15 Dienos aptarimas grupėse

ANTRADIENIS

10.00 – 10.30 Atvykimas

10.45 – 12.30 Praktiniai užsiėmimai

13.00 – 13.45 Pietūs

14.00 – 15.30 Teoriniai/ praktiniai užsiėmimai 

15.30 – 15.45 Dienos aptarimas grupėse


TREČIADIENIS

10.00 – 10.30 Atvykimas

10.45 – 12.30 Praktiniai užsiėmimai

13.00 – 13.45 Pietūs

14.00 – 15.00 Susitikimas su garsiais Lietuvos futbolo treneriais ir žaidėjais 

15.30 – 17.00 Treniruotė

17.00 – 17.15 Dienos aptarimas grupėse

KETVIRTADIENIS

10.00 – 10.30 Atvykimas

10.45 – 12.30 Praktiniai užsiėmimai

13.00 – 13.45 Pietūs

14.00 – 15.30 Teoriniai/ praktiniai užsiėmimai 15.30 – 15.45 Dienos aptarimas grupėse

15.30 – 15.45 Dienos aptarimas grupėse

Teoriniai užsiėmimai
Trenerių kolektyvas
Dienos aptarimas
Praktiniai užsiėmimai

Šarūno Beivydo ir Mato Gudaičio treniruojamos dvi „Ateities“ U-7 komandos paskutinį sausio savaitgalį dalyvavo vienos dienos turnyre Rygoje. Abi komandos pateko į skirtingus pogrupius ir tokiu būdu siekė savųjų aukštumų. Vietos turnyre skaičiuojamos nebuvo.

Iš viso turnyre komandos sužaidė po penkerias rungtynes. A komanda 2:1 nugalėjo „Dinamo/ Plavnieki“ ekipą, 3:0 – „Ranto“ ir 4:0 – „Jūrnieks“. Dar dvejos rungtynės baigėsi lygiosiomis 1:1. Toks rezultatas užfiksuotos dvikovose su šiauliečiais bei „Dinamo/ Purvciems“ ekipa.

B komanda iškovojo keturias pergales ir sykį sužaidė lygiosiomis. Pasiekti laimėjimai prieš: „Dinamo/ Bolderaj“ 4:0, Nikars/ Vanagi 2:1, „Dinamo/ OSC“ 2:0 ir „Dinamo/ Kengarags“ 2:0. Nulinės lygiosios užfiksuotos akistatoje su „Auda“.

„Turnyras suorganizuotas gerai be ilgesnių pertraukų ir pauzių. Nebuvo skelbiamos vietos, kas tokio amžiaus vaikams yra visiškai nereikšmingas dalykas.

Berniukai grįžo labai pavargę, bet kupini daug teigiamų emocijų. Pati kelionė truko ilgiau nei pats turnyras, bet tai buvo nauja ir labai naudinga patirtis ne tik vaikams, bet ir treneriams bei tėvams.

Abi komandos turnyre žaidė tikrai gerai, atliko geriausiai tą, ką daro treniruotėse. Ypač nudžiugino mūsų „Ateitis B“ ekipa, kuri puikiai sužaidė su Latvijos komandomis. Ypač džiugu tai, kad komandų pajėgumas buvo labai panašus, o tai padeda vaikams greičiau augti ir mokytis .

Turnyre žaidėme be nemažo berniukų būrio, kurie dažniausiai žaidžia turnyruose, žaidėme ypač mažomis pajėgomis, turėjome po 2-3 keitimus, bet berniukai šauniai atlaikė ši nemenką išbandymą“, – auklėtinius gyrė treneris Š.Beivydas.

Nusipelnęs Lietuvos futbolo treneris Benjaminas Zelkevičius šiandien švenčia 75 – erių metų jubiliejų. Didžiausias pergales su Vilniaus “Žalgiriu” sovietinėje santvarkoje iškovojęs strategas džiaugiasi galėjęs būti viso šio reikalo dalimi ir, kaip pats sako, niekada nesigailėjo gimęs šalyje, kurioje futbolas yra toks nemylimas.

“Nesutinku, kad žmonės nemyli futbolo. Kaip tik sakyčiau, kad mūsų futbolas nemyli žmonių. Prisiminkite, kad kai futbolas buvo geras, jis buvo labai mylimas. Mums pavydėdavo visoje Sąjungoje ir sakydavo, kad pas mus jausmas kaip Brazilijoje. Žmonės po rungtynių būriais su dainomis traukdavo per Gedimino prospektą. Be to, niekas nepakeis fakto, kad pirmos vėliavos iškilo ne Sąjūdyje, o futbole. Dabar, kai patys futbolą apleidome, aišku, kad situacija pasikeitusi”, – portalui futbolas.lt sakė jubiliatas.

Paprašytas prisiminti keisčiausius dalykus iš sovietinių laikų, treneris prisiminė istoriją, kaip susikivirčijo su tuometiniu partijos pirmininku.

“Buvo istorija, kai užsitraukiau nemalonę. Tačiau tuomet būdavo normalus dalykas, kad kviesdavo į komitetą. Atsimenu, kartą partijos pirmininkas Sakalauskas klausia, kodėl aš neauklėju publikos. Atsakiau, kad mano darbas – treniruoti komandą, o ne gerų manierų mokyti žiūrovus. Jam tai labai nepatiko ir užsitraukiau nemalonę.

Bet kokiu atveju, labai svarbu, kad futbolu domėtųsi aukščiausioji valdžia. Reikia ją sudominti. Ir ne tik žaidimu. Tuomet viskas pasikeistų, o be valdžios moralinės paramos nelabai ką gali”, – pasakojo B.Zelkevičius.

Griuvus sąjungai, treneris turėjo galimybę išbandyti save Latvijoje ir Rusijoje. Tose šalyse pergalių taip pat netrūko.

“Be abejo, niekas neprilygs tam, ką mes laimėjome su “Žalgiriu”. Ar jūs galite įsivaizduoti, kad dabar būtų laimima universiada? Gal kažkam atrodo, kad ten žaidė studentai, tačiau tai netiesa. Pavyzdžiui, Jugoslavija, kurią nugalėjome pusfinalyje, žaidė visos tos šalies žvaigždės.

Kalbant apie mano karjerą po sąjungos griūties, tai labai gerus metus turėjau Kaliningrade. Iš antrosios lygos sugebėjome pakilti į pirmąją ir nedaug trūko, kad būtumėm patekę ir į aukščiausiąją. Tačiau ten buvo niuansų, kurių ir dabar negaliu pasakoti. Latvijoje su Liepojos “Metalurgs” titulų irgi, tad turiu kuo pasidžiaugti ir po devyniasdešimtųjų”, – sakė treneris.

Baigęs darbus su vyrais, B.Zelkevičius dar bandė save “Ateities” futbolo mokykloje, tačiau netrukus pasirinko poilsį.

“Jei atvirai – tai pavargau. Lietuvoje dirbti nemačiau prasmės – čia nebuvo nei sąlygų, nei žaidėjų. Vežti arabus į komandą ir girtis – ne mano praktika. Tad mano pasitraukimas iš futbolo įvyko natūraliai”, – pokalbį baigė legenda.  

Trys pergalės grupėje ir dvi sėkmingos baudinių serijos „Ateities“ 2010 metų komandai garantavo BFA didžiąją taurę. Nepaisant ligų ir grėsmės nedalyvauti turnyre, Tomo Staniūno auklėtiniai nukeliavo iki viršūnės.

„Iš vienuolikos žaidėjų sirgo net aštuoni, tad turnyre žaidėme praktiškai be treniruočių. Žaviuosi, kaip vaikai parodė valią ir charakterį. Jėgų nebuvo, bet buvome sutarę, kad kas benutiktų, žaisime per negaliu„, – apie pergalę kalbėjo treneris.

Grupėje „Ateitis“ įveikė Pinsko „Volna“, FK „Carnikava“ ir Vilniaus „Žalgiriečio“ bendraamžius. Per trejas rungtynes ateitukai įmušė net aštuoniolika įvarčių.

„Gaila tik to, kad Rokas po pirmos turnyro dienos atkrito. Kita vertus, draugai sužaidė už jį ir tas labiausiai džiugina. Įprastai keliu vaikams užduotis iš to, ką mokomės per treniruotes. Kadangi šįsyk kokybiškų treniruočių dėl ligų neturėjome, todėl tikslų nebuvo prasmės kelti.

Šįsyk vaikai parodė tai, ką išmoko per pastaruosius metus. Buvo ir gražių prasiveržimų, ir perdavimų iš kraštų, apgaulingų judesių, atakos krypties keitimo, pagalbos ginantis. Vienas kitą pasaugojome, uždengdavome erdves, todėl varžovams buvo nelengva (šypsosi). Mažai praleidome, tačiau tai ir vartininko Andrejaus nuopelnas“, – pasakojo T.Staniūnas.

Vartininko šlovės minutės išmušė pusfinalyje ir finale, kai įspūdingais šuoliais atrėmė varžovų smūgiuotus baudinius.
„Andrejus yra žemas, tačiau ką jis išdarinėjo, visus vertė imtis už galvų.

Grįžtant prie viso turnyro, tai reikia pabrėžti, kad ne viskas pavyko. Šlubavo ir kamuolio priėmimas, dėkingose situacijose švaistėme kamuolį, prastai žaidėme be kamuolio. Deja, tai didžiulė visos Lietuvos problema, kai be kamuolio esantys vaikai tampa tarsi žiūrovais. Tačiau tai mūsų trenerių problema.

Pabaigai, noriu padėkoti tėveliams ir kolegai Robertui. Be jo būtų ir sunkiau, ir liūdniau“, – pokalbį su šypsena baigė T.Staniūnas.

Vasario 18 – 21 dienomis „Ateities“ futbolo mokykla rengia Dienos stovyklą, kurios metu jaunieji futbolininkai turės galimybę pasisemti ne tik praktinių, tačiau ir teorinių žinių. Jaunieji futbolininkai bus užimti visą darbo dieną.

„Tai tradicinė stovykla, kurios tikslas paruošti futbolininkus pavasario sezono ciklui. Ne atostogų metu tokios prabangos – rengti po dvi treniruotes kasdien mes neturime, todėl reikia naudotis proga. Kalbant apie teorinę dalį, tai vaikų ji yra labai mėgiama, nes visi visada sužino kažką naujo“, – apie stovyklą kalbėjo „Ateities“ vadovas Dainius Gudaitis.

Į stovyklą kviečiami ne tik „Ateities“ auklėtiniai. Daugiau informacijos telefonu 8-68674763.