J.Marazas apie debiutą rinktinėje: „Kai treneris pasikvietė, taip apsidžiaugiau, kad net neatsimenu, ką man sakė“

J.Marazas apie debiutą rinktinėje: „Kai treneris pasikvietė, taip apsidžiaugiau, kad net neatsimenu, ką man sakė“

Justino Marazo tema šiemet labai populiari, tačiau kitaip neįmanoma. Jo CV pildosi tokiu greičiu, kokiu nesipildo nei vieno kito Lietuvos futbolininko. Nuo praėjusio penktadienio jo nuveiktų darbų suvestinėje atsirado įrašas ir apie debiutą Lietuvos nacionalinėje rinktinėje.

 

 

Dar prieš dvejus su puse metų iš U-17 rinktinės atkabintas tuomet „Ateities“ saugas per 30 mėnesių sugebėjo pereiti „Trakų B“ etapą, „Trakų“ etapą, tapti geriausiu jaunuoju Lietuvos futbolininku bei pradėti legionieriaus karjerą.

„Manau, kad viskas tikrai vyksta labai greitai. Neįtikėtina.. Lenkija, iškvietimas į nacionalinę rinktinę, debiutas joje. Kartais pagalvoju, ar nesapnuoju, bet tuo pačiu labai džiaugiuosi už tokias galimybes. Mano karjerai tai svarbūs žingsniai“, – sakė devyniolikmetis rinktinės debiutantas.

Pasirodęs rungtynėse su Liuksemburgu, jaunasis riteris vos per dešimt minučių išprovokavo dvi pražangas netoli varžovų baudos aikštelės, kartą pats gana pavojingai smūgiavo ir, apskritai, stipriai suaktyvino dešinįjį atakos kraštą.

„Esu save įtikinęs, kad kas benutiktų, privalau tikėti tuo, ką darau. Išėjęs į aikštę aš tiesiog mėgaujuosi tuo, ką darau. Aišku, tuo pačiu stengiuosi parodyti, koks esu iš tikrųjų ir ką sugebu. Nemeluosiu, pirmas kartas rinktinėje kėlė jauduliuką, bet, panašu, kad su tuo susitvarkiau ir tiesiog mėgavausi gauta galimybe“, – pasakojo J.Marazas.

Rinktinės vyriausiasis treneris Valdas Urbonas per savo karjerą visada labiau pasitikėdavo patyrusiais žaidėjais, todėl jaunimui tekdavo būti žymiai geresniam, kad treneriui nekeltų abejonių. Bent jau kol kas, panašu, kad J.Marazas patenka į šią kategoriją.

„Kai treneris pasikvietė, taip apsidžiaugiau, kad net neatsimenu, ką man sakė (šypsosi). Užsifiksavo žodžiai, kad žaisčiau kaip moku ir viskas bus gerai. Man, kaip jaunam žaidėjui, toks trenerio pasitikėjimas yra labai svarbus dalykas“, – kalbėjo saugas.

„Man ši patirtis visiškai nauja. Negalima lyginti nei su UEFA Europos lygos atranka, nei su Lenkijos čempionatu. Realiai, čia neturi net akimirkos pagalvoti, kai geriausia elgtis toliau. Aišku, visur nėra lengva, bet čia išskirtinai. Žinau, kad kitąkart bus lengviau. Svarbu, kad būtų tų kitų kartų. Labai to tikiuosi ir noriu“.

J.Marazo artimiausiu metu laukia nelengvesnė patirtis Lenkijoje. Jo atstovaujamai Plocko komandai atėjo maksimalių išbandymų metas.

Dvigubas trenerio T.Staniūno savaitgalis – su dviprasmiškais jausmais

Treneris Tomas Staniūnas praėjusį savaitgalį su dviem U-9 komandomis varžėsi “Ateitis CUP” turnyre, kuris jo auklėtiniams dažniausiai klostosi sunkiai. Šįsyk ne po vienų rungtynių buvo galima tik skėsčioti rankomis ir skaičiuoti neišnaudotas progas. Pirmoji komanda turnyre liko devinta, antroji – dvidešimt trečia.

 

 

“Turnyras sukėlė dviprasmiškus jausmus. Džiugu, kad turėjome galimybę sudalyvauti tokio aukšto lygio turnyre, tačiau tuo pačiu pamatėme, kad tokių turnyrų stoka turi įtakos komandos tobulėjimui.

Vaikai nesusitvarkė su įtampa ir dar nesužaidus pirmųjų rungtynių, matėsi perdegimas ir baimė. Šie jausmai vaikus lydėjo iki turnyro pabaigos, o tai natūralu, kad atsiliepė ir rezultatams, ir žaidimo kokybei.

Žinodamas savo auklėtinių galimybes, galiu pasakyti, kad sužaidėme vos 30 procentų savo galimybių. Vienintelės geros turnyro rungtynės buvo sužaistos prieš MOSP “Bialystok” ekipą. Galbūt, tam įtaką padarė varžovų lygis, o gal tiesiog mūsų vaikai sugebėjo neapkrauti savo galvų nereikalingomis mintimis.

Antroji komanda, priešingai nei pirmoji, nudžiugino savo kovingumu. Žinodamas vaikų technines ir fizines galimybes, suprantu, kad vaikams nėra lengva, bet.. jų parodyti charakterio bruožai ir kai kurių vaikų didžiulis progresas nuteikia optimistiškai. Tik laiko klausimas, kai keli vaikai bus perkelti į pirmąją komandą. Toks šios komandos tikslas ir yra – tramplynas į pirmąją komandą.

Mūsų nuomone, šios komandos rezultatai neatspindi demonstruoto žaidimo. Vaikais esame labai patenkinti – jiems tai buvo puiki patirtis ateičiai. Ačiū tėveliams už palaikymą, bet tuo pačiu norėtum paprašyti palaikymo ne tik tada, kai sekasi, bet ir tada, kai žaidimas nesiklijuoja. Tokie momentai padeda vaikams atsipalaiduoti ir rungtyniauti geriau.

Mes laikomės nuomonės, kad geriau sužaisti dešimt tokio lygio turnyrų ir neiškovoti nei vienos prizinės vietos nei sužaisti dvidešimt turnyrų, laimėti pirmąsias vietas ir neturėti jokios naudos.

Dar už pagalbą noriu padėkoti kolegai Robertui, nes be jo vienas nesusitvarkyčiau.

 

“Ateitis CUP” U-10 – tarp sėkmės ir nesėkmės vos vienas įvartis

Praėjusį savaitgalį “Sportimos” manieže vykusiame turnyre “Ateities” mokyklos dešimtmečiai tarp 24 komandų liko keturiolikti. Turnyre buvo iškovotos trys pergalės ir patirti trys pralaimėjimai.

 

Gerą toną turnyrui davė jo pradžia, kai 2:0 buvo nugalėta TFA ekipa.

 

“Rungtynių pradžia buvo labai sunki, jaudulys darė savo, tačiau antrajame kėlinyje įsibėgėjome, pradėjome žaisti kaip mokame ir iškovojome pelnytą pergalę. Nors skaičiuojant taškus ši pergalė tapo bevertė, tačiau pasitikėjimo prasme vaikams tai buvo labai svarbi pergalė”, – po turnyro kalbėjo treneris Matas Gudaitis.

 

Tą pačią dieną dar buvo užtikrintai nugalėta ir antroji “Ateities” komanda, deja, šeštadienį patirta nesėkmė prieš “Liepają” ateitukus nustūmė į trečiąją grupės poziciją.

 

“Po atkaklios kovos turėjome pripažinti jų pranašumą. Viena vertus – jie žaidė geriau, kita vertus – mes taip pat turėjome labai daug progų viską pasukti į mums naudingą pusę. Taip gavosi, kad trys komandos surinko po 6 taškus, o mūsų įvarčių santykis buvo pats nepalankiausias”, – sakė M.Gudaitis.

 

Pagal turnyro formatą, trečiosios grupių komandos tęsė kovą dėl 13 – 18 vietų. Iš pradžių buvo užtikrintai buvo nugalėta Minsko “Orbita”, tačiau vėliau patirtas pralaimėjimas prieš “Vorobyovy Gory” bendraamžius iš Rusijos. Visos trys komandos tarpusavyje pasidalino po pergalę ir pralaimėjimą, tad darsyk vietas skaičiuoti teko pagal įvarčių santykį. Šįsyk geriausias rezultatas buvo “Ateities”.

 

“Liko kova dėl tryliktos vietos, kurioje laukė puikiai mums pažįstami Minsko “Junior” atstovai. Jie pernai mus nugalėjo 9:2, tad tikrai nenorėjome, kad istorija pasikartotų. Vėl pralaimėjome, tačiau šįsyk kovoje. Apskritai, visą turnyrą vertinu teigiamai, visi pamatėm teigiamų momentų, kuriuos šlifavome treniruotėse. Taip pat pamatėme ir daug taisytinų dalykų, ties kuriais jau pradėjome dirbti”, – pasakojo M.Gudaitis.

Artėjančios kovo 11 – osios proga, futbolo mokykla “Ateitis” praneša, kad valstybės Nepriklasomybės atkūrimo proga treniruotės nevyks.

Į įprastas vėžes viskas sugrįš kovo 12 – ąją.

Rygoje “Riga Open CUP” U-10 turnyre dalyvavusi “Ateities” komanda iškovojo keturias pergales per penkerias rungtynes bei iškovojo trečiąją vietą. Kaip po turnyro sakė Matas Gudaitis, šios pergalės jauniesiems ateitukams suteikė daugiau pasitikėjimo bei šypsenų grįžtant į Vilnių.

Turnyre didžiąja dalimi dalyvavo Latvijos ekipos, kurioms “Ateitis” iššūkį metė gana sėkmingai.

“Pirmose rungtynėse rimtesnio pasipriešinimo nesulaukėme ir iškovojome įtikinamą pergalę. Antrose jau darėme daugiau klaidų, bet vis tiek laimėjome. Po to pasikalbėjome, kad ruošėmės ne tam, tad po šių rungtynių žaidimas pradėjo kilti į viršų. Ypač tai buvo pastebima per dvikovą dėl trečiosios vietos. Gaila, kad prieš tai pralaimėjome pusfinalį, kuriame silpnesni nebuvome”, – pasakojo M. Gudaitis.

Pelnytai iškovota trečioji vieta!

 Įspūdingą pergalę pasiekusi „Ateities“ komanda pateko į VRFS organizuojamą Snaigės turnyro B grupės finalą. Kelialapį dėl titulo „Ateities“ ekipai garantavo pergalė 4:1 prieš „Granito“ ekipą. Finale laukia akistata su „Lentvariu“.

„Sakyčiau, pagaliau sužaidėme tikrai neblogas rungtynes. Pirmą kėlinį turėjome tiek teritorinę, tiek ir geresnę kamuolio kontrolę negu oponentų komanda. Manau taip atsitiko, nes greitai įmušėme du įvarčius, psichologiškai geriau jautėmės, todėl nebuvo kažkokio nepamatuoto skubėjimo. Kėlinio pabaigoje pavyko dar kartą nuginkluoti „Granito“ vartų sargą. Manau, tada jau nebuvo abejonių dėl rungtynių pabaigos. 

Antrasis kėlinys buvo šiek tiek lygesnis. Darėme daug keitimų (nes norėjosi išbandyti atvykusius legionierius), prisidėjo atsipalaidavimas, kėlinio viduryje įmušę dar vieną įvartį, netrukus patys prasileidome. Varžovai naudojosi mūsų žioplomis klaidomis ir daug pavojingiau atakavo nei pirmoje mačo pusėje, tačiau daugiau niekam nepavyko pasižymėti. Rungtynės taip ir baigėsi ramiai 4:1. Du skirtingi kėliniai, bet užtikrinta pergalė. 

Pradėjome Snaigės turnyrą sunkiai, įsivažiavome ir užbaigėme sakyčiau gana solidžiai“, – po dvikovos pasakojo mokyklos treneris, turnyre žaidęs Remigijus Semėnas.