Vilniuje lankęsi FA „Barcelona“ akademijos treneriai tiki Lietuvos futbolo ateitimi

Vilniuje šią savaitę svečiavęsi ilgametę patirtį FA „Barcelona“ akademijoje sukaupę specialistai liko sužavėti futbolo mokyklos „Ateitis“ auklėtinių atsidavimu.

Katalonai tikina – jaunieji futbolininkai tikrai turi potencialą tapti aukšto lygio žaidėjais, tačiau, norint tai pasiekti, būtina tęsti pradėtą darbą. Įspūdį treneriams paliko penkiolikmetis Matas Radžiukynas, kuris, pasak jų, ateityje gali žaisti netgi prestižinėje „Primera“ lygoje.

„Pasaulyje yra labai gerai žaidžiančių futbolininkų, tačiau kai kuriems iš jų trūksta platesnio suvokimo. Be to, pastebėjome, kad Lietuvoje vaikai yra fiziškai stipresni ir didesni nei Ispanijoje“, – naujienų portalui Alfa.lt teigė treneriai.

Kokius įspūdžius patyrėte šią savaitę viešėdami Lietuvoje? – paklausėme specialistų.

Jaučiamės laimingi, nes turime puikias sąlygas dirbti, „Sportimos“ maniežas tikrai nuostabus. Darbas su lietuvių vaikais mums teikia džiaugsmą, nes jie dirba noriai, nuolat klausosi, nori tobulėti. Tikimės čia sugrįžti ir kitais metais.

Ką per treniruotes akcentuojate labiausiai?

Mums svarbiausia žaisti futbolą su kamuoliu. Kiekvienoje situacijoje vaikas privalo mąstyti. Pasaulyje yra labai gerai žaidžiančių futbolininkų, tačiau kai kuriems iš jų trūksta platesnio suvokimo. Labai svarbu žaidimo metu įjungti smegenis ir išlaikyti didžiulį intensyvumą. Futbolininkai taip pat privalo būti drąsūs – turi prašyti kamuolio, užsiimti poziciją jį priimdami ir nebijoti atsakomybės. Pulti visada geriau, nei gintis. Tai mūsų pagrindinė filosofijos mintis.

Pasaulio taurėje ispanai pasirodė ne per geriausiai. Ką galite atsakyti kritikams, kurie sako, kad  „Tiki taka“ sistema jau paseno?

Visų pirma, ne visi Ispanijoje gali žaisti „Tiki taka“. Jai reikalingi tokie patikimi žaidėjai kaip Anderas Iniesta, Xavi. Be to, visas pasaulis jau suprato, kaip reikia žaisti prieš mus – varžovai susispaudžia gynyboje ir taip nebelieka laisvų plotų. Kita vertus, nemanome, kad tai „Tiki taka“ sistemos pabaiga, ją reikia modifikuoti, suteikti naujų formų.

Ar Vilniuje pastebėjote išties talentingų vaikų?

Norėtume išskirti M. Radžiukyną. Jis žaidžia penkiolikmečių rinktinėje ir yra techniškas. Įdomu, kaip jis atrodytų kitoje aplinkoje. Norėtume pažiūrėti jo galimybes, todėl planuojame pasikviesti į treniruočių stovyklą Ispanijoje. Norime jam padėti užaugti ir nukreipti tinkama linkme. Ateityje jis tikrai galėtų žaisti toje pačioje „Primera“ lygoje. Nežinome, kuriame klube, tačiau tai būtų aukšto lygio ekipa.

Kokius dalykus Lietuvos futbole reikia keisti pirmiausiai?

Treneris turi būti visavertis pratybų narys. Jis turi visada būti grupės centre, duoti aiškius nurodymus, pastebėti ir padėti ištaisyti futbolininkų daromas klaidas. Trenerių atsidavimas gali labai daug. Pakėlus specialistų kvalifikaciją, bus galima tikėtis rezultatų ir futbolo aikštėje. Mes, treneriai, turime nuolat atnaujinti savo žinias, todėl šį darbą gali atlikti tik labai aistringai futbolą mylintys žmonės.

Kas jus šios viešnagės metu nustebino labiausiai?

Tai mums buvo naudinga patirtis, pamatėme kitą futbolo stilių. Pastebėjome, kad Lietuvoje vaikai yra fiziškai stipresni ir didesni nei Ispanijoje. Tarkime, 15–16 metų paauglys dažnai atrodo kaip pilnametis. Tai gerai, tačiau jie turi daugiau treniruotis ir lavinti savo kaip futbolininkų savybes. Ši savaitė buvo tarsi trumpa prezentacija to, ką darome Katalonijoje. Pastebimų rezultatų galima pasiekti jau per vieną sezoną. Šių vaikų potencialas yra iš tiesų didelis, dabar jiems svarbiausia nesustoti ir tęsti pradėtą darbą.

 

***

 

Tuo metu „Ateities” mokyklos sporto direktorius Dainius Gudaitis džiaugiasi užsimezgusiu bendradarbiavimu ir tiki, kad tai – ne paskutinis ispanų vizitas Lietuvoje.

Mokyklos įkūrėjas pažymi, kad Lietuvoje nėra sukurta futbolo filosofijos modelio, kuris tiesiog būtinas, norint pasiekti apčiuopiamesnių rezultatų.

Kaip pavyko prisivilioti šiuos trenerius?

Tai penkerių metų įdirbis. Su FC „Barcelona“ futbolo akademija esame pasirašę bendradarbiavimo sutartį – ispanų komandos atvyksta į Vilnių ir dalyvauja FM „Ateities“ rengiamuose turnyruose. Mes į Kataloniją su vizitu nuvykti dar nespėjome, bet šiais metais tai tikrai padarysime.

Teigiate, kad nieko panašaus Lietuvoje per treniruotes nėra daroma. Kokius aspektus turite omenyje?

Pradėkime nuo Lietuvos. Mūsų nacionalinė rinktinė, nekalbant jau apie jaunimo komandas, neturi jokios futbolo filosofijos. Prieš kiekvienas rungtynes būna neaiškūs aibė dalykų, kurie turėtų būti suplanuoti. Futbolo šalys, tarkime, tie patys vokiečiai, perėmė presingo filosofiją ir jos laikosi – pagal tai kuria pratimus, kuria sistemas ir t. t.

Ispanų futbolas paremtas žaidimu, pas juos viskas vyksta smagiu žaidimo principu. Nėra „sauso“ pratimo, kuris būtų ilgas ir nuobodus.

Atsiras sakančių, kad ispanų sistema „Tiki taka“ jau pasenusi…

Nemanau, kad ta sistema pasenusi, paseno tik patys žaidėjai. Bet kokia sistema duoda vaisių, jeigu yra ją išpildančių. Kalbant apie klubą „Barcelona“, futbolininkai paseno ir nebuvo laiku pakeisti. Vis dėlto manau, kad Ispanija išliks tarp pirmaujančių šalių futbolo pasaulyje. Savo auklėtiniams kartoju – viskas yra žaidimas, o ne fizinių galių forsavimas.

Ar vaikai lengvai perpranta trenerių iš Ispanijos nurodymus?

Labai smagu, kad dauguma vaikų kalba angliškai, todėl vertėjo mums praktiškai nereikia. Be to, tarptautiniai futbolo terminai gana lengvi, todėl, net gerai nemokėdamas anglų kalbos, vaikas trenerio mintį pagauna greitai.

Ar specialistai iš Ispanijos pastebėjo talentingų vaikų ir ar tęsite bendradarbiavimą ateityje?

Talentingumu išsiskiria M. Radžiukynas ir kiti vaikinai. Prieš pora metų jis buvo eilinis vaikas, tačiau nuoseklus darbas ir stažuotės užsienio klubuose padėjo jam atsiskleisti.

Džiaugiamės užsimezgusiu bendradarbiavimu ir tikimės, kad jis tęsis. Lapkritį Lietuvoje sulauksime 3–4 FC „Barcelona“ akademijos vaikų komandų, beje, tai tik pradžia. Į „Ateities taurės“ turnyrą metų pabaigoje atvažiuos Dortmundo „Borussia“ (Vokietija) ir „Atalanta“ (Italija) klubų jaunimo grupės.

Pas mus nėra tradicijų, viską tenka kurti nuo pat pradžių. Ispanai mums yra puikus pavyzdys. Kažkada visi kalbėjo apie savitą Vilniaus „Žalgirio“ braižą. Mūsų mokyklos tikslas – taip pat turėti savo braižą ir jo laikytis. Deja, bet šiuo metu sostinėje turime situaciją, kai futbolas priklauso seniesiems kooperatyvams. Jie prisidengia viešųjų įstaigų vardu, bet ten žmonės dirba neturėdami išsilavinimo, faktiškai be žinių, metodikos, kontrolės. Apie ką galime kalbėti, jeigu pagrindinis tikslas tampa surinkti iš tėvų kas mėnesį po šimtą litų? Kas būtų, jeigu dantis gydytų visi, kas nori?

Kokį įspūdį ispanams paliko stadionų būklė Lietuvoje?

Turėjome labai įtemptą treniruočių grafiką, todėl su treneriais į miestą buvome išėję tik kartą. Apžiūrėjome senamiestį, kitas kultūrines vertybes. Be „Sportimos“ maniežo ir prie „Akropolio“ esančių nacionalinio stadiono griaučių, jie daugiau nieko nematė.

Manau, netgi prastos kokybės aikštėse, jeigu treneris yra kompetentingas ir sugeba sukurti gerą atmosferą, galima išugdyti aukšto lygio futbolininkų.

Turbūt naudos gavo ir Lietuvos treneriai?

Be abejonės. Mokytis turi ir jaunas, ir senas. Futbolas nestovi vietoje – kažkas atsiranda, kažkas vystosi. Dauguma iš Ispanijos atvykusių trenerių ilgą laiką dirbo elitinėse FC „Barcelona“ akademijos grupėse, yra tapę šalies čempionais. Tapti Lietuvos ir Ispanijos čempionu – du skirtingi dalykai. Man labai patinka, kad jie visi yra praktikai. Treneriai įsitraukę dalyvauja treniruočių procese, nėra jokių prastovų, palaikomas didžiulis intensyvumas. Parodykite bent vieną bet kokios Lietuvos akademijos trenerį, kuris galėtų taip pravesti pratybas? Pats baigiau PRO licencijos kursus, tačiau stebiu kiekvieną treniruotę ir pastebiu kažką naujo.

Kokie jūsų mokyklos santykiai su Lietuvos futbolo federacija (LFF)?

Darbiniai. Kaip sakoma, kas nedirba,tas neklysta, tačiau jau 3 mėnuo mūsų vaikai laukia iškovotų medalių (1999 m ir 2000 kartos komandos). Taip neturėtų būti, federacijai tai garbes nedaro. Bet turim ir pagirti – ji mums padeda organizuoti tarptautinį „Ateitis Cup“ turnyrą.

Kokie artimiausi „Ateities“ planai?

Spalio pabaigoje startuoja turnyras „Ateitis Cup“, kurį galima vadinti vienu prestižiškiausių Baltijos šalyse. Sulauksime komandų iš 11 valstybių, todėl turnyro lygis tikrai bus aukštas.